Fęrsluflokkur: Utanrķkismįl/alžjóšamįl

Innlimun hvaš?

„Ekkert er t.d. veriš aš upplżsa fólk um aš eitt af meginmarkmišum ESB, meš žvķ aš nį samningum um innlimun Ķslands, er aš nį yfirrįšum yfir stórum hluta NoršurAtlantshafsins meš ašgengi aš Noršur-Ķshafinu. Įn žessa ašgengis getur Evrópusambandiš aldrei oršiš žaš stórveldi sem žaš vill vera ķ alžjóšlegu tilliti.“

Žessi tilvitnun er skrifuš af ritstjóra Bęndablašsins, Herši Kristjįnssyni, en blašiš kom śt žann 16, maķ sķšastlišinn. Žaš er ķ raun meš ólķkindum aš lesa orš sem žessi, frį manni eins og Herši, įriš 2012. Žaš er aš Evrópusambandiš ętli sér aš innlima Ķsland, til žess aš seilast til įhrifa į Noršurslóšum. Reyndar er žetta svo algerleg śt ķ blįinn, aš žetta er ķ raun ekki svara vert.

En žaš er hinsvegar grafalvarlegt žegar mašur eins og Höršur, sem gegnir stöšu ritstjóra blašs, sem gefiš er śt af samtökum, sem rekin eru aš mestu leyti fyrir almannafé, lętur frį sér ósannindi sem žessi. Žvķ ég er nįnast 100% viss um aš Höršur veit betur. ESB hefur engar įętlanir um aš innlima Ķsland og ESB hefur EKKI innlimaš neitt land, sem gerst hefur ašildarrķki sambandsins. Höršur ętti aš spyrja ķbśa einhvers nįgrannarķkja okkar; Svķžjóšar, Bretlands, Danmerkur eša Finnlands um hvort žau hafiš veriš innlimuš ķ ESB! Bretar  eiga sķna olķu, Finnar sķna skóga og Svķar sitt jįrngrżti.

En hann getur hinsvegar talaš viš ķbśa Eystrasaltsrķkjanna um žaš hvernig var aš bśa undir jįrnhęl Sovétrķkjanna, eftir aš Jósef Stalķn innlimaši žau į tķmum seinni heimsstyrjaldar. Öll Eystrasaltstrķkin gengu ķ ESB, ķ kjölfar hruns kommśnsmans upp śr 1990, og geršust žar meš ašilar aš samstarfi 27 lżšręšisrķkja Evrópu.

Žessvegna verša ummęli Haršar aš skrifast į tilfinningar, rétt eins og annaš ,,innlimunartal“ annarra andstęšinga ESB.

Bęndablašiš, sem segir sig vera „mįlgagn bęnda og landsbyggšar“ getur lķka bętt viš viš frasanum „og andstöšu gegn ESB“ žvķ umfjöllun Bęndablašsins er nįnast alfariš į neikvęšum nótum varšandi ESB-mįliš. Bęndablašiš finnur ESB hreinlega allt til forįttu. Blašinu er dreift ókeypis og kemur stundum śt ķ allt aš 60.000 eintökum. Žį er žvķ einnig stundum dreift meš Morgunblašinu, sem berst jś af alefli gegn ESB.

Hinsvegar er margt į huldu varšandi rekstur Bęndablašsins og hvergi er t.d. hęgt aš finna opinberar upplżsingar um rekstur blašsins, hvaš žį įrsreikninga. Hversvegna er žaš svo? Blaš į borš viš Bęndablašiš, sem ekki birtir opinberlega įrsreikninga sķna, getur varla talist lżšręšislegur mišill.

Ķ lok greinarinnar segir Höršur aš Ķslendingar eigi mikiš af aušlindum, vatni og öšru slķku, sem er alveg rétt. Svo segir hann: „Viš erum meš öll bestu trompin į hendi og hversvegna ęttum viš aš afhenda žau stjórnmįlamönnum śti ķ Brussel.“

Žaš stendur hinsvegar ekki til og hefur aldrei stašiš til! Hversvegna ķ ósköpunum ęttum viš aš gera žaš? Ķsland er sjalfstętt og fullvalda rķki og hefur fullan yfirrįšarétt yfir sķnum aušlindum.

ESB getur ekki og ętlar sér ekki aš hrifsa žau frį okkur, hvorki meš innlimun eša öšrum ašferšum. Žaš ętti Hjörtur aš vita, en kżs aš lįta skķna ķ eitthvaš allt annaš, sem ekki stenst skošun. Žaš er mjög įmęlisvert aš mķnu mati og ekki til žess falliš aš stušla aš mįlefnalegri umręšu um ESB-mįliš. Žvķ mišur.

(Örlķtiš styttri śtgįfa birtist ķ Fréttablaššinu 31. maķ sķšastlišinn)


Fyrir hverja er krónan?

Grein sem upprunalega birtist į http://www.jaisland.is žann 18.maķ sķšastlišinn.

Fyrir hverja er Krónan? Žessi spurning hefur leitaš į mig undanfariš, enda kannski ekki nema von - umręša um gjaldmišilsmįl hefur veriš mikil. Menn hafa veriš aš ręša żmislegt; ķslenska krónu, norska krónu, fęreyska krónu, Evru, Kanadadollar, Dollar, einhliša upptöku, tvķhliša upptöku, fjölmyntakerfi, fastgengisstefnu og nś sķšast Nżkrónu-hugmynd Lilju Mósesdóttir. Kannski ekki nema von aš fólk sé létt-ruglaš ķ žessu öllu saman.

Sumir möguleikar eru hreinlega engir möguleikar og hęgt aš śtiloka strax. Norska rķkisstjórninr er t.d. ekkert į žeim buxunum aš leyfa okkur aš taka upp norsku krónuna. Žaš kom berlega ljós hjį norskum rįšamonnum fyrir nokkrum misserum. Upphlaupiš meš Kanadadollar viršist einnig óraunsętt, žó žaš sé tęknilega framkvęmanlegt. Žvķ myndi einnig fylgja algert afsal į fullveldi Ķslands ķ gjaldmišilsmįlum. Nokkuš sérkennilegt aš Framsóknarflokkurinn (les: formašurinn) skuli vera ķ žessum hugleišingum. En į sama tķma felst ķ žessu višurkenning į miklum veikleikum krónunnar. Žį mį einnig benda į aš Samtök ungra sjįlfstęšismenna (SUS) telja aš krónan sé ekki lengur nothęf.

HIN MÖRGU ANDLIT KRÓNUNNAR

Ķ umręšunni um krónuna koma einnig fyrir hugtök sem eru kannski ekki svo aušskilin, vegna žess aš žetta er ekki einfalt mįl: Haftakróna, aflandskróna, vertryggš króna og óverštryggš króna. Gjaldmišill Ķslands hefur mörg andlit! 

Haftakrónan er jś orš yfir žį stašreynd aš gjaldmišill Ķslands er ķ višskiptahöftum og ekki skrįšur ķ erlendum višskiptum vķša erlendis. Meš aflandskrónu er įtt viš ...,, veršmęti ķ innlendum gjaldeyri (krónum) ķ eigu eša vörslu śtlendinga ķ flestum tilvikum, eša įvķsun į slķk veršmęti, sem lśta sérstökum takmörkunum vegna hafta į fjįrmagnshreyfingar sem komiš var į eftir hrun ķslenska bankakerfisins haustiš 2008,“ eins og segir į Vķsindavef Hįskóla Ķslands.

Verštryggša krónan er svo krónan sem hlešur ofan į höfušstólinn hjį žeim sem eru meš vertryggš lįn (en laun ķ óverštryggšum krónum).  Žaš er t.d. nóg aš Ķranir įkveši aš hreyfa sig lķtillega  į Hormussundi viš Arabķu-skagann, žį hękkar bensķnveršiš, sem fer inn ķ neysluvķsitöluna, sem er hluti af vertryggingunni og hękkar žvķ verštryggš lįn į Ķslandi!

VERŠTRYGGING = EIGNAUPPTAKA?

Ętli menn hafi hugsaš fyrir žessum ,,aukaverkunum“ į verštryggingunni, žegar Ólafslögin (sem fólu ķ sér verštrygginu) voru sett įriš 1979? Įhęttan af verštryggšum lįnum er algerlega lįntakenda, en ekki lįnveitenda. Ég vill meina aš verštrygging sé ķ raun ekkert annaš en eignaupptaka fram ķ tķmann og skerši žvķ eignarrétt og eignastöšu žeirra sem taka žannig lįn. Og sé žvķ ķ raun einskonar efnahagslegt mannréttindabrot. Žaš sér hver viti borinn mašur aš žaš er ekki heil brś ķ žessu kerfi!

GENGISFELLINGU, TAKK!

Önnur hliš į krónunni er žaš sem ég vill kalla ,,sjįlfstęši til misžyrmingar,“ į krónunni, gjaldmišlinum.  Ef krónan vęri heimilsdżr vęri bśiš aš kęra eigandann fyrir illa mešferš og sennilega taka af honum forręšiš! Veršmęti krónunnar hefur minnkaš um 99.5% frį 1920-2009. Žaš var jś lķka einu sinni žannig aš śtgeršin gat nįnast pantaš gengisfellingu (misžyrmingu) į krónunni, til žess aš laga efnhagsreikning śtgeršarfyrirtękja. Įkvešnir menn komu ķ fjölmišla, bįru sig illa og sķšan var gengiš fellt! Almenningur žurfti sķšan aš taka skellinn ķ formin kaupmįttarskeršingar. Einnig var algengt aš strax eftir nżja kjarasamninga, žį var gengiš fellt. Į bóluįrunum, (eftir įriš 2000) kvartaši śtgeršin yfir of hįu gengi, en ódżr erlendur innflutningur flęddi žį yfir landiš. Eftir hrun kvartar śtgeršin ekki, enda hrundi krónan, sem žżšir jś fleiri krónur ķ kassann.

ÖLDUDALURINN

Og aftur žarf almenningur aš borga brśsann ķ formi kaupmįttarskeršingar og hękkunar į vöruverši. Um er aš ręša grķšarlegar sveiflur, nokkuš sem einkennir ķslensk efnhagsmįl og er bęši heimilum og fyrirtękjum til mikilla trafala, verulega erfitt er aš hugsa nokkur misseri fram ķ tķmann. Er žetta ,,formiš“ sem menn vilja hafa ķ framtķšinni; ,,nišur ķ öldudal-upp śr öldudal?‘‘

Ķ sambandiš viš Evruna heyrist hįtt aš henni fylgi hįtt atvinnuleysi. Engar rannsóknir benda hinsvegar til aš svo sé. Hinsvegar skipta reglur į vinnumarkaši hvers Evru-rķkis fyrir sig mįli. Spįnn er įgętt dęmi, en žar er atvinnuleysi mikiš. Žar eru reglur į vinnumarkaši hinsvegar mjög stķfar og vinnumarkašur ósvegjanlegur. Žar hefur įtvinnuleysi veriš landlęgt ķ įratugi og mikiš bundiš viš įrstķšasveiflur ķ feršamannaišnaši.

Sama mętti segja um Svķžjóš, sem ekki er meš Evruna, en hagar sinni hagstjórn eins og um Evru-rķki vęri aš ręša. Žar er atvinnuleysi mešal ungs fólks hįtt, enda ósveigjanleiki mikill į sęnskum vinnumarkaši. Žaš er sęnska rķkisstjórnin sem setur almennar reglur į sęnskum vinnumarkaši.

GJALDMIŠILL Į GJÖRGĘSLU

Ķsland er hinsvegar meš mjög sveigjanlegan vinnumarkaš og hann er lķtill. Žaš er žvķ ekkert sem bendir til žess aš Evran muni fela ķ sér aukiš atvinnuleysi. Žaš ber aš hafa ķ huga aš hiš mikla atvinnuleysi sem hér skapašist eftir hrun, skapašist einmitt vegna žess - hruns į bankakerfi landsins og gjaldmišilsins. Žetta eru žęr ,,rśstir“ sem menn eru aš vinna sig upp śr, en af hverju er krónan ekki bśin aš rétta žetta af nś žegar?

Getur ein skżringin veriš dręm erlend fjįrfesting vegna gjaldmišils ķ höftum? Vilja nśtķma fjįrfestar fjįrfesta ķ landi sem er meš gjaldmišil į gjörgęslu?

Meš upptöku Evru skapast geta skapast skilyrši til langvarandi lękkunnar vaxta og veršbólgu. Rannsóknir sżna einnig aš viš upptöku Evru aukast erlend višskipti upptökulandsins um 5-15%. Žetta myndi žżša tugi milljarša aukningu į śtflutningsveršmęti fyrir landiš, ķ višbót viš žį kostnašarminnkun sem myndi fylgja lęgri vöxtum og lęgri veršbólgu.

Aš lokum mį svo nefna žį stašreynd aš um 70-80% af śtflutningi Ķslands fer til Evru-svęšisins og ESB-rķkjanna. Skiptir žaš ekki mįli ķ žessu samhengi?

Peningar eru įvķsun į veršmęti. Fyrir almenning hlżtur žaš aš skipta lykilmįli aš vera meš gjaldmišil sem er raunveruleg įvķsun į veršmęti, en er ekki geršur sķfellt veršminni eftir žvķ sem tķminn lķšur. Eša er žaš raunverulegt sjįlfstęši?

(Höfundur er MA ķ stjórnmįlafręši).

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband