Žaš besta fyrir žjóšarlķkamann?

Ólafur Ragnar Grķmsson, veršur forseti Ķslands ķ aš minnsta kosti 20 įr. Hann vann jś ķ kosningunum 30. jśnķ meš 52,72% atkvęša. Um aš ręša sögulegan sigur og ekki hęgt aš stinga žvķ undir stól. Žegar hann hęttir hann 74 įra og ķslenska lżšveldiš 72 įra.

Žetta žżšir aš žį veršur Ólafur Ragnar Grķmsson veršur bśinn aš vera forseti 27% af lżšveldistķmanum. Žaš žżšir einnig aš žį veršur vaxin śr grasi kynslóš sem žekkir ekkert annaš en Ólaf Ragnar Grķmsson į forsetastóli.

Stjórnmįlafręšingurinn Ólafur Ragnar Grķmsson segir sig vera talsmann lżšręšisins og sér ķ lagi beins lżšręšis, meš virkri žįttöku almennings. Hann hefur beitt mįlsskotsįkvęši stjórnarskrįr Ķslands tvisvar og er žvķ kominn ķ ,,ęfinguā€œ meš žaš, ef žannig mį aš orši komast. Mį žvķ fastlega reikna meš aš Ķslendingar fęrist nęr Sviss ķ žessum efnum, sem kjósa mešal annars į hinum żmsu torgum landsins um hin żmsu mįlefni.

Um 235.000 manns voru į kjörskrį ķ kosningunum. Um 69% af žeim kusu, samtals 162.500 og af žeim kusu tęp 53% ÓRG sem gerir 85.800 manns. Sem gerir um 36% kosningabęrra Ķslendinga. Žaš mį žvķ velta upp žeirri spurningu hvort žaš sé góšur stušningur fyrir forseta sem setiš hefur 16 įr ķ embętti, žvķ žetta er ašeins rśmlega einn af hverjum žremur kosningabęrum Ķslendingum, sem kjósa Ólaf Ragnar.

Ķ ašdraganda kosninganna talaši doktor Ólafur um stór samfélagsmįl sem hann telur vel koma til greina aš aš setja ķ žjóšaratkvęši. Žaš liggur žvķ eiginlega fyrir aš žjóšaratkvęšagreišslur verši enn algengari en nś er meš Ólaf Ragnar sem forseta. Kostnašur viš hverja žjóšaratkvęšagreišslu hleypur į hundrušum milljóna króna.

Žį heyršist einng sś skošun aš ,,viš hefšum ekki efni įā€œ aš kjósa Žóru Arnórsdóttur (vegna launakostnašar viš hana eftir forsetaembęttiš!). Ef viš segjum aš į žessum nęstu fjórum įrum sem Ólafur Ragnar sitji ķ višbót, beiti hann mįlskotsréttinum 2-4 sinnum, žżšir žaš kostnaš fyrir ķslenska rķkiš upp į 500-1000 milljónir, gróft reiknaš.

Hann telur lķka aš hann žurfi aš vera einskonar öryggisventill til aš koma ķ veg fyrir aš slęmir hlutir komi fyrir Ķslendinga. Og hann bregšur fyrir sig fķnum fręšilegum oršum į borš viš ,,žjóšarlķkamiā€œ og vķsar žį til žess aš samfélagiš sé eins og lķkami, žar sem allir hlutarnir žurfi aš virka, til žess aš heildin virki. Žetta er beint śr fręšum Herberts Spencer og Emile Durkheim og tilheyrir klassķskum félagsfręšikenningum. Žaš hlżtur žį aš vera hann sem sjįi til žess aš ,,žjóšarlķkaminnā€œ sé viš hestaheilsu!

Fari hann ekki fram aftur 2016, žį er hann nś kominn ķ žį stöšu aš vera forseti sem hefur engu aš tapa, nema kannski oršsporinu og žvķ hvernig sagan muni skrį hann į spjöld sķn. Mér sżnist hann žegar vera farinn aš hegša sér eins og forseti sem hefur engu aš tapa, t.d. ķ sambandi viš stjórnarskrįrmįliš. En viti menn, meira aš segja sjįlfstęšismenn eru farnir aš višra skošanir žess efnis aš breyta beri hlutverki og stöšu forsetans, skżra žaš! Flokkur sem varla mį heyra minnst į stjórnarskrįrbreytingar! Žeir eru kannski farnir aš gera sér grein fyrir žvķ hvaš geti bešiš žeirra! Óneitanlega hljómar žetta allt saman nokkuš hjįkįtlega.

En ég velti žvķ lķka bara almennt fyrir mér hvort hin mikla seta Ólafs į forsetastóli sé žaš besta fyrir umręddan ,,žjóšarlķkamaā€œ? Og ekki minnst ķslenskt lżšręši.

Sérstaklega ķ ljósi žess aš öll kerfi žurfa įkvešna endurnżjun og višhald til aš žau virki sem best. Ekki sķst stjórnmįlakerfin. Annaš er stöšnun.

Birtist ķ Akureyri-Vikublaš, 12.7.2012


Gamaldags, einskisnżt skotgrafapólitķk!

SkotgröfSem almennum borgara og kjósanda blöskrar manni aš horfa į og hlusta į umręšur į Alžingi Ķslendinga. Sérstaklega aš undanförnu, žegar menn hafa veriš aš ręša kvóta og veišigjaldsmįliš, mįlefni SpKef, eša ESB, svo nokkur dęmi séu tekin.

Hin svokallaša „umręšuhefš" er mikiš rędd ķ sambandi viš Alžingi, en hśn viršist nś einkennast mest af skķtkasti, mįlžófi, skętingi, framķköllum og jafnvel grófum persónulegum įsökunum.

Įstandiš į Alžingi Ķslendinga er svo sorglegt, aš žaš er nęstum žvķ grįtlegt. Žaš segir kannski sķna sögu aš bjölluslįttur forseta Alžingis, hefur sennilega aldrei veriš meiri, en į yfirstandandi žingi og kjörtķmabili.

Žaš er sem sagt hver höndin upp į móti annarri, ekki bara į milli flokka, heldur einnig innan flokka. Og žetta er fólkiš sem į aš stżra landinu, setja landsmönnum lög, taka mikilvęgar įkvaršanir sem kjörnir fulltrśar!

En žetta minnir žvķ mišur meira į sandkassa, žar sem rķkir stöšugur ófrišur og slegist er um žau „gęši" sem žar eru ķ boši. Sandurinn flżgur ķ allar įttir og sandkassinn tęmist óšum. Žaš er slegist meš „skóflunum" ķ staš žess aš žęr séu notašar til žess aš byggja meš žeim.

Viršing Alžingis er ķ algeru lįgmarki. Um 10% landsmanna bera traust til löggjafarsamkundu landsins. Žetta er ķ raun grafalvarleg staša fyrir ķslenskt lżšręši.

En er hęgt aš finna skżringar į žessu? Žaš er kannski ekki svo aušvelt, en bent hefur veriš į aš stjórnarandstašan, sem samanstendur af flokkum sem lengst af hafa veriš ķ valdastöšu hér į landi, Sjįlfstęšisflokkur og Framsóknarflokkur, séu ķ bullandi frįhvarfi. Aš žeir nįi ekki aš tękla žaš aš vera ķ stjórnarandstöšu, aš hafa ekki völdin.

Önnur skżring kann aš vera sś aš Ķslendingar hafa veriš aš glķma viš afleišingar eins stęrsta efnahagslega/sišferšilega skipbrots žjóšar į heimsvķsu og aš vandamįlin séu žess ešlis aš allar įtakalķnur séu einstaklega skarpar. Aš veriš sé aš glķma viš einstaklega erfiš mįl. Žó ber aš geta žess aš Alžingi Ķslendinga hefur įšur glķmt viš mjög stór og erfiš mįl fyrr, į borš viš ašildina aš EFTA, NATO og EES.

Žrišju skżringuna vęri hęgt aš kalla mannkosti. Aš į Alžingi Ķslendinga sitji nś einfaldlega einstaklingar sem einfaldlega hafi ekki žann sišferšisžroska aš fara eftir settum reglum žingsins og hefšum žess. Aš gęši „įhafnarinnar" séu einfaldlega meš lęgra móti. Žetta sést t.d. ķ fjölmišlum meš skżrum hętti.

Vel mį vera aš žessar skżringar séu aš einhverra mati léttvęgar og ekki alls kostar réttar. Žaš mį žvķ lķta į žetta sem tilraun til skżringar og ašrar skżringar žvķ alveg mögulegar.

En ofurlįgt įlit į störfum og „hegšun" Alžingis er stašreynd. Alžingi er mótandi ašili į žvķ sem kallaš er „pólitķsk menning". Og mišaš viš žį pólitķsku menningu sem undirritašur žekkir frį öšrum löndum ķ kringum okkur veršur žvķ mišur aš segjast aš sś ķslenska er į afskaplega lįgu plani. Hśn einkennist af gegndarlausum įtökum, oft į tķšum mjög litlum vilja til mįlamišlana og sįtta, og (aš žvķ er viršist) lķtils vilja til samvinnu. Vilji hins sterka viršist vera višmišiš.

Ekki nema von aš fólki blöskri žvķ sś ķmynd sem langflestir Ķslendingar hafa af Alžingi er aš ég held sś aš žar sé helst įstunduš hallęrisleg, gamaldags og einskis nżt skotgrafapólitķk, sem alls ekki žjóni hagsmunum heildarinnar. Žį hlżtur hśn aš žjóna einhverjum öšrum hagsmunum, sérhagsmunum.

En hvaš er til rįša? Jś, ég held aš žingmenn ęttu aš nota komandi frķ til žess aš lķta ķ eigin barm og meta einfaldlega eigin frammistöšu. Kannski śt frį žvķ višmiši hvort žeir hafi veriš aš vinna til gagns fyrir land og žjóš. Žeir eru jś kosnir til žess!

Svo vęri ekki heldur śr vegi aš žingmenn myndu hugsa ašeins um almenna hegšun, framkomu og kurteisi. Žaš hafa allir gott af žvķ.

Birt ķ FRBL, 15.6. 2012


Innlimun hvaš?

„Ekkert er t.d. veriš aš upplżsa fólk um aš eitt af meginmarkmišum ESB, meš žvķ aš nį samningum um innlimun Ķslands, er aš nį yfirrįšum yfir stórum hluta NoršurAtlantshafsins meš ašgengi aš Noršur-Ķshafinu. Įn žessa ašgengis getur Evrópusambandiš aldrei oršiš žaš stórveldi sem žaš vill vera ķ alžjóšlegu tilliti.“

Žessi tilvitnun er skrifuš af ritstjóra Bęndablašsins, Herši Kristjįnssyni, en blašiš kom śt žann 16, maķ sķšastlišinn. Žaš er ķ raun meš ólķkindum aš lesa orš sem žessi, frį manni eins og Herši, įriš 2012. Žaš er aš Evrópusambandiš ętli sér aš innlima Ķsland, til žess aš seilast til įhrifa į Noršurslóšum. Reyndar er žetta svo algerleg śt ķ blįinn, aš žetta er ķ raun ekki svara vert.

En žaš er hinsvegar grafalvarlegt žegar mašur eins og Höršur, sem gegnir stöšu ritstjóra blašs, sem gefiš er śt af samtökum, sem rekin eru aš mestu leyti fyrir almannafé, lętur frį sér ósannindi sem žessi. Žvķ ég er nįnast 100% viss um aš Höršur veit betur. ESB hefur engar įętlanir um aš innlima Ķsland og ESB hefur EKKI innlimaš neitt land, sem gerst hefur ašildarrķki sambandsins. Höršur ętti aš spyrja ķbśa einhvers nįgrannarķkja okkar; Svķžjóšar, Bretlands, Danmerkur eša Finnlands um hvort žau hafiš veriš innlimuš ķ ESB! Bretar  eiga sķna olķu, Finnar sķna skóga og Svķar sitt jįrngrżti.

En hann getur hinsvegar talaš viš ķbśa Eystrasaltsrķkjanna um žaš hvernig var aš bśa undir jįrnhęl Sovétrķkjanna, eftir aš Jósef Stalķn innlimaši žau į tķmum seinni heimsstyrjaldar. Öll Eystrasaltstrķkin gengu ķ ESB, ķ kjölfar hruns kommśnsmans upp śr 1990, og geršust žar meš ašilar aš samstarfi 27 lżšręšisrķkja Evrópu.

Žessvegna verša ummęli Haršar aš skrifast į tilfinningar, rétt eins og annaš ,,innlimunartal“ annarra andstęšinga ESB.

Bęndablašiš, sem segir sig vera „mįlgagn bęnda og landsbyggšar“ getur lķka bętt viš viš frasanum „og andstöšu gegn ESB“ žvķ umfjöllun Bęndablašsins er nįnast alfariš į neikvęšum nótum varšandi ESB-mįliš. Bęndablašiš finnur ESB hreinlega allt til forįttu. Blašinu er dreift ókeypis og kemur stundum śt ķ allt aš 60.000 eintökum. Žį er žvķ einnig stundum dreift meš Morgunblašinu, sem berst jś af alefli gegn ESB.

Hinsvegar er margt į huldu varšandi rekstur Bęndablašsins og hvergi er t.d. hęgt aš finna opinberar upplżsingar um rekstur blašsins, hvaš žį įrsreikninga. Hversvegna er žaš svo? Blaš į borš viš Bęndablašiš, sem ekki birtir opinberlega įrsreikninga sķna, getur varla talist lżšręšislegur mišill.

Ķ lok greinarinnar segir Höršur aš Ķslendingar eigi mikiš af aušlindum, vatni og öšru slķku, sem er alveg rétt. Svo segir hann: „Viš erum meš öll bestu trompin į hendi og hversvegna ęttum viš aš afhenda žau stjórnmįlamönnum śti ķ Brussel.“

Žaš stendur hinsvegar ekki til og hefur aldrei stašiš til! Hversvegna ķ ósköpunum ęttum viš aš gera žaš? Ķsland er sjalfstętt og fullvalda rķki og hefur fullan yfirrįšarétt yfir sķnum aušlindum.

ESB getur ekki og ętlar sér ekki aš hrifsa žau frį okkur, hvorki meš innlimun eša öšrum ašferšum. Žaš ętti Hjörtur aš vita, en kżs aš lįta skķna ķ eitthvaš allt annaš, sem ekki stenst skošun. Žaš er mjög įmęlisvert aš mķnu mati og ekki til žess falliš aš stušla aš mįlefnalegri umręšu um ESB-mįliš. Žvķ mišur.

(Örlķtiš styttri śtgįfa birtist ķ Fréttablaššinu 31. maķ sķšastlišinn)


Fyrir hverja er krónan?

Grein sem upprunalega birtist į http://www.jaisland.is žann 18.maķ sķšastlišinn.

Fyrir hverja er Krónan? Žessi spurning hefur leitaš į mig undanfariš, enda kannski ekki nema von - umręša um gjaldmišilsmįl hefur veriš mikil. Menn hafa veriš aš ręša żmislegt; ķslenska krónu, norska krónu, fęreyska krónu, Evru, Kanadadollar, Dollar, einhliša upptöku, tvķhliša upptöku, fjölmyntakerfi, fastgengisstefnu og nś sķšast Nżkrónu-hugmynd Lilju Mósesdóttir. Kannski ekki nema von aš fólk sé létt-ruglaš ķ žessu öllu saman.

Sumir möguleikar eru hreinlega engir möguleikar og hęgt aš śtiloka strax. Norska rķkisstjórninr er t.d. ekkert į žeim buxunum aš leyfa okkur aš taka upp norsku krónuna. Žaš kom berlega ljós hjį norskum rįšamonnum fyrir nokkrum misserum. Upphlaupiš meš Kanadadollar viršist einnig óraunsętt, žó žaš sé tęknilega framkvęmanlegt. Žvķ myndi einnig fylgja algert afsal į fullveldi Ķslands ķ gjaldmišilsmįlum. Nokkuš sérkennilegt aš Framsóknarflokkurinn (les: formašurinn) skuli vera ķ žessum hugleišingum. En į sama tķma felst ķ žessu višurkenning į miklum veikleikum krónunnar. Žį mį einnig benda į aš Samtök ungra sjįlfstęšismenna (SUS) telja aš krónan sé ekki lengur nothęf.

HIN MÖRGU ANDLIT KRÓNUNNAR

Ķ umręšunni um krónuna koma einnig fyrir hugtök sem eru kannski ekki svo aušskilin, vegna žess aš žetta er ekki einfalt mįl: Haftakróna, aflandskróna, vertryggš króna og óverštryggš króna. Gjaldmišill Ķslands hefur mörg andlit! 

Haftakrónan er jś orš yfir žį stašreynd aš gjaldmišill Ķslands er ķ višskiptahöftum og ekki skrįšur ķ erlendum višskiptum vķša erlendis. Meš aflandskrónu er įtt viš ...,, veršmęti ķ innlendum gjaldeyri (krónum) ķ eigu eša vörslu śtlendinga ķ flestum tilvikum, eša įvķsun į slķk veršmęti, sem lśta sérstökum takmörkunum vegna hafta į fjįrmagnshreyfingar sem komiš var į eftir hrun ķslenska bankakerfisins haustiš 2008,“ eins og segir į Vķsindavef Hįskóla Ķslands.

Verštryggša krónan er svo krónan sem hlešur ofan į höfušstólinn hjį žeim sem eru meš vertryggš lįn (en laun ķ óverštryggšum krónum).  Žaš er t.d. nóg aš Ķranir įkveši aš hreyfa sig lķtillega  į Hormussundi viš Arabķu-skagann, žį hękkar bensķnveršiš, sem fer inn ķ neysluvķsitöluna, sem er hluti af vertryggingunni og hękkar žvķ verštryggš lįn į Ķslandi!

VERŠTRYGGING = EIGNAUPPTAKA?

Ętli menn hafi hugsaš fyrir žessum ,,aukaverkunum“ į verštryggingunni, žegar Ólafslögin (sem fólu ķ sér verštrygginu) voru sett įriš 1979? Įhęttan af verštryggšum lįnum er algerlega lįntakenda, en ekki lįnveitenda. Ég vill meina aš verštrygging sé ķ raun ekkert annaš en eignaupptaka fram ķ tķmann og skerši žvķ eignarrétt og eignastöšu žeirra sem taka žannig lįn. Og sé žvķ ķ raun einskonar efnahagslegt mannréttindabrot. Žaš sér hver viti borinn mašur aš žaš er ekki heil brś ķ žessu kerfi!

GENGISFELLINGU, TAKK!

Önnur hliš į krónunni er žaš sem ég vill kalla ,,sjįlfstęši til misžyrmingar,“ į krónunni, gjaldmišlinum.  Ef krónan vęri heimilsdżr vęri bśiš aš kęra eigandann fyrir illa mešferš og sennilega taka af honum forręšiš! Veršmęti krónunnar hefur minnkaš um 99.5% frį 1920-2009. Žaš var jś lķka einu sinni žannig aš śtgeršin gat nįnast pantaš gengisfellingu (misžyrmingu) į krónunni, til žess aš laga efnhagsreikning śtgeršarfyrirtękja. Įkvešnir menn komu ķ fjölmišla, bįru sig illa og sķšan var gengiš fellt! Almenningur žurfti sķšan aš taka skellinn ķ formin kaupmįttarskeršingar. Einnig var algengt aš strax eftir nżja kjarasamninga, žį var gengiš fellt. Į bóluįrunum, (eftir įriš 2000) kvartaši śtgeršin yfir of hįu gengi, en ódżr erlendur innflutningur flęddi žį yfir landiš. Eftir hrun kvartar śtgeršin ekki, enda hrundi krónan, sem žżšir jś fleiri krónur ķ kassann.

ÖLDUDALURINN

Og aftur žarf almenningur aš borga brśsann ķ formi kaupmįttarskeršingar og hękkunar į vöruverši. Um er aš ręša grķšarlegar sveiflur, nokkuš sem einkennir ķslensk efnhagsmįl og er bęši heimilum og fyrirtękjum til mikilla trafala, verulega erfitt er aš hugsa nokkur misseri fram ķ tķmann. Er žetta ,,formiš“ sem menn vilja hafa ķ framtķšinni; ,,nišur ķ öldudal-upp śr öldudal?‘‘

Ķ sambandiš viš Evruna heyrist hįtt aš henni fylgi hįtt atvinnuleysi. Engar rannsóknir benda hinsvegar til aš svo sé. Hinsvegar skipta reglur į vinnumarkaši hvers Evru-rķkis fyrir sig mįli. Spįnn er įgętt dęmi, en žar er atvinnuleysi mikiš. Žar eru reglur į vinnumarkaši hinsvegar mjög stķfar og vinnumarkašur ósvegjanlegur. Žar hefur įtvinnuleysi veriš landlęgt ķ įratugi og mikiš bundiš viš įrstķšasveiflur ķ feršamannaišnaši.

Sama mętti segja um Svķžjóš, sem ekki er meš Evruna, en hagar sinni hagstjórn eins og um Evru-rķki vęri aš ręša. Žar er atvinnuleysi mešal ungs fólks hįtt, enda ósveigjanleiki mikill į sęnskum vinnumarkaši. Žaš er sęnska rķkisstjórnin sem setur almennar reglur į sęnskum vinnumarkaši.

GJALDMIŠILL Į GJÖRGĘSLU

Ķsland er hinsvegar meš mjög sveigjanlegan vinnumarkaš og hann er lķtill. Žaš er žvķ ekkert sem bendir til žess aš Evran muni fela ķ sér aukiš atvinnuleysi. Žaš ber aš hafa ķ huga aš hiš mikla atvinnuleysi sem hér skapašist eftir hrun, skapašist einmitt vegna žess - hruns į bankakerfi landsins og gjaldmišilsins. Žetta eru žęr ,,rśstir“ sem menn eru aš vinna sig upp śr, en af hverju er krónan ekki bśin aš rétta žetta af nś žegar?

Getur ein skżringin veriš dręm erlend fjįrfesting vegna gjaldmišils ķ höftum? Vilja nśtķma fjįrfestar fjįrfesta ķ landi sem er meš gjaldmišil į gjörgęslu?

Meš upptöku Evru skapast geta skapast skilyrši til langvarandi lękkunnar vaxta og veršbólgu. Rannsóknir sżna einnig aš viš upptöku Evru aukast erlend višskipti upptökulandsins um 5-15%. Žetta myndi žżša tugi milljarša aukningu į śtflutningsveršmęti fyrir landiš, ķ višbót viš žį kostnašarminnkun sem myndi fylgja lęgri vöxtum og lęgri veršbólgu.

Aš lokum mį svo nefna žį stašreynd aš um 70-80% af śtflutningi Ķslands fer til Evru-svęšisins og ESB-rķkjanna. Skiptir žaš ekki mįli ķ žessu samhengi?

Peningar eru įvķsun į veršmęti. Fyrir almenning hlżtur žaš aš skipta lykilmįli aš vera meš gjaldmišil sem er raunveruleg įvķsun į veršmęti, en er ekki geršur sķfellt veršminni eftir žvķ sem tķminn lķšur. Eša er žaš raunverulegt sjįlfstęši?

(Höfundur er MA ķ stjórnmįlafręši).

 


Žegar ķsa leysir... (grein um mįlefni noršurslóša ķ Mannlķfi įriš 2008)

Noršurpóllinn įriš 2001 og 2007 (NASA)Umręšan um noršurslóšir hefur veriš įberandi aš undanförnu. Nżlega geršu Ķslendingar og Frakkar meš sér óformlegt samkomulag (eša viljayfirlżsingu) um samvinnu į žessu sviši.

Um mitt įriš 2008 skrifaši ég grein ķ žaš sem žį var fréttaskżringatimaritiš MANNLĶF, žį undir stjórn Sigurjóns M. Egilssonar. Žetta er aš mķnu viti (įn žess aš ég sé eitthvaš aš monta mig!) eins fyrsta greinin um žessi mįlefni. Hér birtist žessi grein óbreytt, athugiš žaš. En margt į held ég enn viš ķ henni. Myndin hér viš hlišina er tekin af NASA og sżnir Noršurpólinn įriš 2001(nešri) og 2007.

 

Žegar ķsa leysir...

Barįttan um Noršurpólinn er hafin.

Texti: Gunnar H. Įrsęlsson

 

Noršurpólinn er aš brįšna. Og žaš gerist hratt. Undir ķsžekjunni er tališ aš sé allt aš 25 prósent olķulinda į jöršinni. Magniš af olķu og gasi er męlt ķ hundrušum milljöršum olķufata. Žį er einnig tališ aš undir ķsnum sé aš finna mikiš magn aš allskyns mįlmum, gulli og jafmvel demöntum. Aš ekki sé talaš um žaš magn fiskjar sem veršur ašgengilegt meš žessum breytingum. Žetta hljómar eins og ķ ęvintżri, en žetta er aš verša raunveruleiki. Löndin sem eiga landssvęši aš Noršurpólnum og noršursvęšunum berjast um yfirrįšin; Rśssland, Noregur, Danmörk (Gręnland), Kanada og Bandarķkin. Ķsland getur blandaš sér ķ žennan leik, sem gęti oršiš ęsispennandi og jafnvel leitt til deilna, žar sem vopnum yrši mögulega beitt. Slķkt er ekki śtilokaš aš mati sérfręšinga sem fjalla um žessi mįl

 

Ķ nżlegri grein sem birtist ķ norska Aftenposten segir aš žegar ķ haust verši hęgt aš sigla ķsfrķtt frį Alaska til Noršurpólsins. Slķkt hefur ekki veriš mögulegt fyrr. Brįšnunin er hrašari en vķsindamenn geršu sér grein fyrir og hśn kemur žeim sķfellt į óvart. Noršur-Ķshafiš er hafssvęši sem nęr yfir um 10 milljónir ferkķlómetra.. Įriš 2000 voru 6.7 milljónir žessa svęšis žaktar ķs, en ķ dag er tališ aš žessi tala sé komin nišur ķ um žaš bil fjórar milljónir ferkķlómetra. Sķšastlišiš haust brįšnaši um ein milljón ferkķlómetra af ķs! Žessi žróun heldur įfram og veldur vķsindamönnum miklum įhyggjum. Afleišingarnar geta til dęmis valdiš breytingum į straumum, mešal annars Golf-straumnum, sem er okkur Ķslendingum svo mikilvęgur.

 

Nżir möguleikar ķ skipasamgöngum

 

Efnahagskerfi umheimsins nęrast į olķu og žegar verš į henni hękkar, hvķn og syngur ķ, ekki bara almenningi, eins og gerst hefur vķša aš undanförnu, heldur einnig ķ alheimsmaskķnunni,  hjól efnhagslķfsins fara aš hökta. Olķan er sśrefni efnahagskerfanna.

 

En meš brįšnun ķsanna į heimsskautinu opnast žvķ nżir möguleikar, ekki bara til śrvinnslu į olķu og öšrum aušlindum, heldur einnig į sviši samgangna og skipaumferšar. Ef hafssvęšiš noršur af Ķslandi og viš Noršurpólinn, nefnt ,,Noršursvęšin” ķ grein žessari, opnast, styttast mikilvęgar siglingaleišir um žśsundir sjómķlna. Svo dęmi sé tekiš er skipaleišin frį Rotterdam ķ Hollandi, til Yokohama ķ Japan 11.200 sjómķlur ķ dag. Opnist leiš noršur fyrir Ķsland og ķ gegnum Ķshafiš, veršur žessi leiš 6500 sjómķlur, eša nęstum helmingi styttri. Žetta žżšir mikla hagręšingu fyrir skipaśtgeršir. Scott Borgerson, fyrrverandi lišsforingi ķ bandarķsku strandgęslunni, segir ķ grein ķ aprķlhefti Foreign Affairs, aš skipaśtgeršir séu nś žegar farnar aš undirbśa sig fyrir žessa žróun og mešal annars séu skip sem sigla eigi žessa leiš į teikniboršinu.

 

Aušlindakapphlaup

 

Rśssar létu til skarar skrķša ķ kapphlaupinu um Noršursvęšin įriš 2001 žegar žeir settu fram kröfu hjį Sameinušu žjóšunum um hafssvęši sem er um 740.000 ferkķlómetrar aš stęrš.Žaš er įlķka og samanlögš fylki Kalifornķu, Texas og Indķana ķ Bandarķkjunum.

 

Sameinušu žjóširnar neitušu žessari kröfu, en Rśssar létu ekki žar viš sitja. Sķšastliši haust fóru žeir meš fįna Rśsslands ķ litlum kafbįti śt į žetta svęši og komu fįnanum fyrir žar į botninum. Tįknręn ašgerš, sem vakti menn til vitundar. Sergei Lavrov, utanrķkisrįšherra Rśsslands, lķkti žessu viš viš lendingu Bandarķkjamanna į tunglinu įriš 1969. Meš žessu var tónninn sleginn og   kapphlaupiš um Noršursvęšin komiš į fullt.

 

Rśssar gera kröfu til Lomonosov-hryggsins svokallaša, sem er tvisvar sinnum stęrri en Bretland. Hann gengur žvert ķ gegnum hafsbotn Noršursvęšanna, śt frį nyrstu strönd Gręnlands og teygir sig žašan yfir til Rśsslands. Žessa kröfu byggja Rśssar į svokallašri 200-mķlna reglu S.Ž., sem segir aš rķki hafi rétt til aš nżta sér svęši sem eru ķ 200 mķlna fjarlęgš frį strandlengju žeirra. Žį kvešur einnig į um aš rķkin megi nżta sér 150-mķlna svęši til višbótar, geti žau sannaš landgrunniš nįi svo langt frį strandlengjunni. Samkvęmt žessu megar rķki žvķ teygja sig allt aš 560 kķlómetra śt frį strandlengjunni.

 

Žessari kröfu Rśssa mótmęltu bęši Danir og Kanadamenn, en bęši žessi rķki hafa unniš saman aš nżrri skilgreiningu į Noršursvęšunum. Samkvęmt henni myndu Danir fį Noršurpólinn, vegna nįlęgšar śt frį Gręnlandi og Kanada myndi einnig fį umtalsverš landssvęši. Žess mį svo geta aš Gręnlendingar sjįlir hafa blandaš sér ķ žessa umręšu og hugmyndir um sjįlfstęši žeirra frį Danmörku hafa komiš upp į yfirboršiš. Slķkt gęti bęši haft kosti og galla ķ för meš sér fyrir Gręnlendinga. En žaš er alls ekki śtilokaš aš žeir muni blanda sér ķ žennan ,,leik”.

 

Bandarķkin į hlišarlķnunni!

 

Ķ įšurnefndri grein ķ Foreign Affairs segir Scott Borgerson aš Bandrķkjin hafi sofiš į veršinum ķ žessum efnum, hreinlega veriš į hlišarlķnunni! Mešal annar hafi bandarķska žingiš ekki afgreitt sérstaka samžykkt Sameinušu žjóšanna um lög vegna hafssvęša (UNCLOS). Hann segir žetta gera žaš nįnast ómögulegt fyrir Bandarķkin aš krefjast svęša undan ströndum Alaska. Segja mį aš hann geri létt grķn aš ašgeršarleysi landa sinna žegar hann segir Bandarķska flotann vera stęrri en nęstu 17, en eigi ašeins einn ķsbrjót! Til samanburšar nefnir hann aš Kķna eigi lķka einn ķsbrjót, žó landiš eigi hvergi ašgang aš Noršurpólnum! Rśssar eiga hinsvegar 18 ķsbrjóta.

 

Samkvęmt grein Borgerson er Jarfręšistofnun Bandarķkjanna um žessar mundir aš hefja mikla rannsókn į Noršursvęšunum og aušlindum žess. Rśssar hafa sjįlfir rannsakaš aušęfin og žeir giska į aš žarna sé aš finna olķu og gas sem nemur um allt aš 500 milljöršum fata. En aš vinna olķuna er ekki svo létt, mesta hafdżpi į svęšinu er um 5000 metrar. Tališ er aš meš nśverandi tękni sé mögulegt aš vinna olķu į um 1500-2000 metra dżpi. Žetta er žó ekki algilt, žar sem vķša er aš finna svęši žar sem hafi er mun grynnra, eša sem nemur nokkur hundruš metrum. En žekking į vinnsluašstęšum seim eiga viš į Noršursvęšunum er žegar til stašar og hefur stórfyrirtękiš ExxonMobil nś žegar aflaš sér reynslu af vinnslu olķu og gass viš heimsskautaašstęšur. Žetta hefur įtt sér staš į Sakhalin-eyju, sem tilheyrir Rśssum, en liggur undan ströndum Japans.  Žį eru Noršmenn taldir sitja einir aš bortękni sem gerir leit aš olķu ķ gegnum ķs mögulega (sjį mešfylgjandi vištal viš blašamanninn Vladislav Savic).

 

Tengist gróšurhśsaįhrifum

 

Borgerson tengir brįšnun ķsanna į Noršurskautinu beint viš svokölluš gróšurhśsaįhrif og hann telur aš haldi brįšnunin įfram verši hafssvęšin sem įšur voru žakin ķs, eins og Eystrasaltiš, žaš er aš segja, ašeins žakin ķs hluta įrsins. Žvķ verši hęgt aš sigla um svęšiš allt įriš um kring.  En hann segir einnig ķ grein sinni aš möguleg skipting žessa landsvęšis į milli žeirra landa sem sem gera tilkall til įkvešinna svęša, verši erfitt og flókiš ferli. Ķ žessu felist żmsar spurningar, til dęmis į sviši dżraverndunar. Į svęšinu er mešal annars aš finna dżr ķ śtrżmingarhęttu, svo sem ķsbirni!

 

Samkomulag gert, en heldur žaš?

 

Fyrir skömmu hittust rįšherrar frį žeim fimm löndum sem eiga hvaš mestra hagsmuna aš gęta į Noršursvęšnum; Rśssland, Danmörk, Noregur, Kanada og Bandarķkin (athyglisvert aš Ķsland var ekki meš) į Gręnlandi og ręddu žessi mįl. Žar viršist hafa nįšst įkvešiš samkomulag um aš lįta alžjóšalög skera śr um deilur vegna Noršursvęšannai. En žaš er hinsvegar ekki trygging fyrir žvķ aš allt gangi įtakalaust fyrir sig. Alžjóšleg lög eru nefnilega teygjanleg og opin fyrir allskyns tślkunum. Sitt getur sżnst hverjum. Hagsmunir žjóšanna eru mismiklir, en eitt er öllum sameignlegt; potturinn er stór og žaš er eftir miklu aš slęgjast.

 

Rśssar er sś žjóš sem hefur hvaš mesta nęrveru į svęšinu. Ķ grein sem Bozena Zysk, sem  starfar viš Varnarmįlastofnun Noregs, skrifaši ķ norska Dagbladet ķ desember ķ fyrra segir hśn mešal annars: ,,Tilhneiging ķ įttina aš ,,endurhervęšingu” hefur įtt sér staš samhliša žvķ aš aukin athygli beinist aš aušlindum Noršursvęšanna. Fulltrśar rśssneska flotans hafa sagt aš samkeppni um ašgang aš žessum aušlindum geti mögulega leitt til takmarkašra vopnašra įtaka į hafssvęšunum.”

 

Minnihįttar deilur hafa įtt sér staš į svęšinu vegna fiskveiša og Bozena segir aš žęr deilur séu ašeins forsmekkur žess sem mögulega geti gerst vegna barįttunnar um aušęfi hafdjśpanna.

 

Umhverfissinnar į nįlum

 

Žį eru umhverfissinnar vęgast sagt į nįlum vegna žróunar mįla. Žeir segja aš įstand Noršursvęšanna nśna og žessa miklu brįšnun ķsa, einmitt vera įstęšu žess aš lįta eigi  svęšin ķ friši. Žarna sé um aš ręša eitt viškvęmasta vistkerfi jaršar og žvķ eigi aš lįta žaš ósnortiš og vernda žaš sem mest fyrir įhrifum mannsskepnunnar. Noršursvęšin og Noršurpóllinn tilheyri öllum jaršarbśum, ekki einstökum žjóšum, segja umhverfisverndarsinnar. En žaš er spurning hvort į žį sé hlustaš? Eša er ašdrįttarkraftur svarta gullsins of sterkur? Viš fįum sennilega svariš įšur en langt um lķšur. Og ķsarnir brįšna...

 

Heimildir:

Foreign Affairs,Aftenposten.no,Dagbladet.no,BBC.co.uk, New Europe, Der Spiegel.

 

Hér er FYLGIGREIN:

Ķsland getur blandaš sér ķ leikinn.

 

Valdislav SavicŽaš telur sęnski rithöfundurinn og blašamašurinn Vladislav Savic, žegar Mannlķf sló į žrįšinn til hans ķ Stokkhólmi. Įriš 2006 hafa hann śt bókina ,,Hiš žögla strķš-olķa, völd og įhrif,” en žar fjallar hann um žróun svokallašra ,,olķustjórnmįla” į sķšustu öld og fram til dagsins ķ dag. Hann fylgist grannt meš žróun mįla og Mannlķf spurši hann fyrst aš žvķ hverja hann teldi lķklega žróun mįla į Noršursvęšunum į komandi įrum.

 

,,Žaš fer eftir hrašanum į brįšnunu ķsanna og hvaš gerist žį meš flutninga į žeirri orku og olķu sem um ręšir. En almennt mį segja aš žau lönd sem hafa hagsmuna aš gęta séu aš styrkja flotastarfsemi sķna, til žess aš geta sett fram sķnar kröfur. Ķ dag hafa mörg svęši og sišglingaleišir į öšrum stöšum ķ heiminum grķšarlegt mikilvęgi, séš frį hernašar og öryggissjónarmiši. Į Noršursvęšunum mun sennilega gerast žaš sama, verši um aš ręša alvöru kapphlaup um aušlindirnar” sagši Vladislav Savic ķ samtali viš Mannlķf.

 

Hann segir aš žegar ķ dag deili til dęmis Bandarķkjamenn og Kanadamenn um žessi mįl og žį gildi ekki lengur žessi klassķka ,,austur-vestur” hugmyndafręši. ,,Žaš munu verša prófboranir į żmsum svęšum, žvķ mašur veit ekki meš vissu hvaš leynist undir ķsnum. Žannig aš ķ raun er hęgt aš afskrifa eldri hugmyndir sem voru gildar į tķmum Kalda-strķšsins.”

 

Vladislav segist nokkuš sannfęršur um aš löndin muni virša žaš samkomulag sem nįšist į Gręnlandi um daginn, žar sem žau rķki sem deila um Noršursvęšin įkvįšu aš lįta alžjóšareglur skera śr um deilumįl. ,,En žaš eru samt engar endanlegar tryggingar ķ žessu, sį ašili sem upplifir hótanir frį öšrum gęti oršiš įrįsarhneigšur, žaš er ekki śtilokaš. Ég trśi til dęmis aš Rśssar muni fylgja žessu samkomulagi, žrįtt fyrir aš margir telji Rśssana vera ögrandi. Žeir eru umkringdir af bęši ESB og NATO, sem er nś žegar komiš inn į žeirra gömlu svęši. Žeir hafa hagsmuna aš gęta og žeir gera žaš, en žaš ber aš mķnu viti aš foršast aš tślka žaš sem eitthvaš ögrandi.”

 

Noršmenn viršast hafa įhyggjur af žróun mįla, hvernig eru žeir aš bregšast viš žessu?

 

,,Noršmenn vilja aš fleiri lönd sżni žessu mįli įhuga, ekki sķst vegna žess aš Bandarķkjamenn hafa hingaš til veriš óvirkir į žessu svęši, enda veriš mjög uppteknir af Miš-Austurlöndum og S-Amerķku, žar sem žeir eru ķ raun aš berjast viš sķaukin įhrif vinstri stjórna ķ żmsum löndum, svo sem Venesśela og Bólivķu. Noršmenn hafa mikilla hagsmuna aš gęta og eiga ķ įkvešnum deilum viš Rśssa um gasaušlindir žarna noršurfrį. En žaš er lķka um aš ręša samvinnu į milli Rśsslands og Noregs, nokkuš sem Bandarķkjamenn hafa reynt aš hindra meš żmsum hętti. Žvķ meira samstarf, žvķ minni lķkur eru į įtökum. Rśssar eru til dęmis hįšir tęknižekkingu į sviši borana, sem einungis Noršmenn rįša yfir. Noregur er nefnilega eina landiš sem hefur yfir aš rįša tękni sem gerir žaš mögulegt aš bora gegnum ķs, žannig aš žeir komist til botns. Žessi tękni veršur sķfellt žróašri og enn sem komiš er bśa Noršmenn einir aš henni,” segir Vladislav Savic ķ samtali viš Mannlķf.

 

En hvaš segir žś um žįtt Ķslands ķ žessu, er ķ landiš ,,leikmašur” ķ žessum leik?

,,Algjörlega, landiš liggur žannig viš siglingaleišum į svęšinu aš ég tel žaš nęsta vķst aš mikilvęgi landsins aukist į komandi įrum frekar en hitt. Žaš segir sig eiginlega sjįlft mišaš viš hvernig žróunin hefur veriš aš undanförnu.”

 

Hann segir aš sęnsk stjórnvöld fylgist einnig grannt meš žróun mįla og aš į sķšasta įri hafi stór višskiptanefnd fariš til Tromsö ķ Noregi, til aš kynna sér žessi mįl. Žar hafi Noršmenn sżnt allt žaš nżjasta ķ žessum efnum og um leiš var mikill vilji til samstarfs undirstrikašur.

,,Finnar fylgdust meš og uršu įhugasamir eftir žetta. Žarna eru žvķ į ferš tvö rķki sem ekki eru ķ NATO, sem eru aš sżna sinn vilja til samstarfs ķ žessum mįlaflokki. Ķ Finnlandi er mikill įhugi į žessum mįlum og žetta er snišug leiš fyrir Svķžjóš og Finnland aš starfa saman meš Noregi, sem er jś ķ NATO. Žarmeš starfa žeir meš NATO! Rśssarnir fylgjast meš žessu śr fjarlęgš og žeir eru ekki vitlausir, žeir vita hvaš er aš gerast. En žetta sżnir lķka aš žaš eru mjög margar hlišar į žessu mįli, sem gerir žaš flókiš,” sagši Vladislav Savic aš lokum viš Mannlķf.

 

 


Vigdķs Hauksdóttir og "hrun Evrópu"

,,Evrópa er aš hrynja - svo og evran.“ Žannig byrjaši eitt svara Vigķdisar Hauksdóttur, eins af alžingismönnum okkar į ,,Beinni lķnu“ hjį DV fyrir skömmu.

Mér finnst žaš mjög magnaš aš lesa žessi orš Vigdķsar og žaš sem mér dettur fyrst og fremst ķ hug er žetta: Er žetta raunveruleg ósk Vigdķsar? Aš Evrópa hrynji? Og Evran lķka?

Nęsta spurning sem vaknar er žessi: Gerir viškomandi žingmašur sér grein fyrir žvķ hvaš myndi gerast EF Evrópa og Evran myndu hrynja? Og hverjar afleišingarnar yršu, ekki bara fyrir Evrópu, heldur lķka Ķsland?

Samkvęmt Hagtķšindum fór tęplega 80% af śtflutningi Ķslands įriš 2010 til ESB og rśmlega 50% af innflutningi kom žašan. Hvaš myndi gerast ef žetta mynd raskast verulega, meš ,,hruni Evrópu“ eins og Vigdķsi er svo tamt aš tala um?

Viš höfum söguleg dęmi sem geta veitt okkur įkvešinn stušning og žaš er frį heimskreppunni miklu, sem skall į įriš 1929. Einn helsti sagnfręšingur Ķslands, Gunnar Karlsson skrifar um žetta ķ kennslubók ķ sögu, Nżir tķmar. Žar segir žetta um įhrif kreppunnar hér į Ķslandi: ,,Žegar leiš į įriš 1930 fór įhrifa hennar aš gęta ķ lękkandi verši į śtflutningsvörum Ķslendinga.“ Sķšar segir: ,,Heildarveršmęti śtflutnings frį Ķslandi féll śr 74 milljónum króna įriš 1929 ķ 48 milljónir króna įriš 1931...samdrįtturinn ķ fiskveišum olli miklu atvinnuleysi ķ fiskveišibęjum og žorpum.“

Um 90% śtflutnings Ķslands į žessum tķma var fiskur, rest landbśnašarvörur. Žaš hefur aš sjįlfsögšu mikiš breyst, en tölurnar tala sķnu mįli; um er aš ręša um 36% samdrįtt ķ śtflutningsveršmęti! Mest fór aš sjįlfsögšu til Evrópu, sem ķ gegnum söguna hefur veriš okkar mikilvęgasti višskiptaašili. Og veršur um ófyrirsjįanlega framtķš!

Žessar upphrópanir Vigdķsr dęma sig aš sjįlfsögšu sjįlfar og žetta er hennar stķll. Žvķ mišur. Nęgir aš hlusta į hana į śtvarpi Sögu, žar sem hśn er tķšur gestur og lętur „Evrópudęluna“ ganga!

En sömu upphrópanir lżsa um leiš mikill grunnhyggni, jafnvel skorti į sögulegri žekkingu, žó ekki skuli žaš fullyrt hér.

Žaš yrši hreint og beint skelfilegt fyrir Ķsland ef Evrópa hryndi, sem og Evran. Menn hafa jś keppst viš aš spį hruni Evrunnar, frį žvķ hśn var sett į fót, en hśn er ekki hrunin enn. Hinsvegar bśum viš Ķslendingar viš gjaldmišil sem hrundi eins og spilaborg haustiš 2008, meš tilheyrandi skuldahękkunum, bęši hjį einstaklingum, fjölskyldum og opinberum ašilum.

Vigdķs ętti aš mķnu mati ašeins aš hugleiša žessa hluti įšur en hrópaš er hįstöfum! Žį fęri umręšan kannski į ašeins hęrra ,,plan“ lķka!

Birt ķ DV, 6.2.2012


Klassķskt trix!

"Let them deny it" !!

Klassķskt trix ķ stjórnmįlum, aš fullyrša eitthvaš um andstęšinginn og lįta hann sķšan neita žvķ!


mbl.is „Hugarburšur og dylgjur“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Forsetinn og framtķš hans

Žaš er nokkuš kindugt aš sjį hvernig framįmenn ķ Nei-lišinu gagnvart ESB reyna nś aš slį eign sinni į forseta Ķslands, nś žegar hann hefur įkvešiš aš bjóša sig ekki fram  til fimmta kjörtķmabilsins.

Og reyna ķ leišinni aš vinkla komandi forsetakosningar į žann veg aš žęr komi til meš aš snśast um ESB! Žetta er alveg meš ólķkindum.

Žetta kemur frį fyrrum rįšherra, sem į sķnum ferli komst upp meš aš svara spurningum fjölmišla gjörsamlega śt ķ hött og į svo fįrįnlegan hįtt aš mašur vissi vart į hvaša plįnetu viškomandi var staddur!

Annars hlżtur žaš aš vera fagnašarefni fyrir alla unnendur lżšręšis aš ekki verši um fimmta tķmabiliš aš ręša hjį Ólafi Ragnari Grķmssyni. Žaš į enginn einstaklingur aš hafa slķkan „einkarétt“ į embęttinu, žó ekki sé hęgt aš slį žvķ föstu aš ÓRG myndi vinna kosningarnar.

Žetta kemur lķka ķ veg fyrir žaš sem hęgt er aš kalla „pśtķnskt“ įstand, ž.e. aš sami einstaklingur sitji aš (og geti nęstum gengiš aš vķsu) ęšsta embętti žjóšarinnar.

Žó ólga sé ķ Rśsslandi um žessar mundir vegna žingkosninga er nokkuš vķst aš Pśtķn mun sigra ķ komandi forsetakosningum.

En žaš er hollt og gott fyrir ķslenskt lżšręši aš nżr hśsrįšandi setjist aš į Bessastöšum. Žaš gefur lķka tilefni til nżrrar umręšu um hlutverk forsetans, sem óneitanlega hefur tekiš į sig įkvešnar myndir ķ embęttistķš Ólafs Ragnars.

Hann er jś eini forsetinn hingaš til sem beitt hefur synjunarįkvęši stjórnarskrįrinnar og žaš ķ žrķgang! Fyrst reitti hann įkvešna hópa til reiši žegar hann neitaši fjölmišlalögunum stašfestingar įriš 2004 og svo ašra hópa viš synjun Icesave laganna ķ tvķgang. Žaš mįl er žvķ mišur ekki bśiš og hangir enn yfir žjóšinni!

Žetta vekur aš mķnu mati upp grundvallarspurningar um žaš hvort og žį hvernig forsetaeęmbętti viš viljum hafa. Hvaš į forsetinn aš gera? Į hann aš vera andlit śt į viš og gestgjafi eša raunverulegur valdaašili og žį meš nokkuš umtalsverš völd? Samkvęmt stjórnarskrį er forseti įbyrgšarlaus į stjórnarathöfnum og lętur rįšherra framkvęma vald sitt. Viljum viš breyta žessu og fį hér aukiš forsetaręši? Eša viljum viš yfirhöfuš hafa forseta og žį ķ stašinn treysta eingöngu į žingbundna stjórn og fulltrśalżšręši? Žį meš forsętisrįšherra sem ęšsta embętti.

Samkvęmt tillögum stjórnlagarįšs mį einstaklingur gegna embętti forseta ķ žrjś kjörtķmabil eša alls 12 įr. Ķ Bandarķkjunum er um aš ręša tvö kjörtķmabil (įtta įr) og ķ Rśsslandi veršur sama regla, en lengri kjörtķmabil, sex įr og žvķ mun forseti Rśsslands geta setiš samfleytt ķ 12 įr.  Sama er um aš ręša ķ Finnlandi, en Frakkar fara milliveginn, žar getur sami einstaklingur veriš ķ tvö fimm įra tķmabil.

Žaš er mķn skošun aš velja hefši įtt bandarķska módeliš og taka upp įtta įra regluna. Jafnvel mį ręša skoršur af žessu tagi ķ sambandi viš setu į löggjafaržinginu, žaš er alveg spurning hvort žaš sé ešlilegt aš menn geti setiš į žingi įratugum saman!

Ps. Žaš er einnig greinlega vilji manna ķ Hįdegismóum aš ÓRG bjóši sig fram og žį sem andstęšingur ESB. Žetta eru śr frétt:

"Loks veršur aš nefna umręšu um aš Ólafur Ragnar Grķmsson, forseti Ķslands, kunni aš hafa hug į žvķ aš fara aftur śt ķ stjórnmįlabarįttu og žį sem andstęšingur ESB-ašildar."


Hęttu aš hręša fólk, Jón!

Žessi grein birtist ķ Fréttablašinu ķ lok jślķ.

HręddJón Bjarnason er merkilegur stjórnmįlamašur. Hann hefur veriš mikiš ķ fréttum aš undanförnu vegna fyrirhugašra hękkana į ķslensku lambakjöti. Ķslenskir bęndur eru ķ žeirri óskastöšu aš geta flutt śt ķslenskt lamb og grętt vel. Į móti er bannaš aš flytja inn erlent kjöt, ef į žarf aš halda vegna eftirspurnar hér. Jón Bjarnason, landbśnašar- og sjįvarśtvegsrįšherra Ķslands, segir aš žaš komi ekki til greina, žrįtt fyrir samninga žess efnis um aš įkvešinn innflutning eigi aš leyfa.

Sem rök fyrir mįli sķnu notar Jón Bjarnason „fęšu og matvęlaöryggi" landsins. Kjarninn ķ žeim rökum er sį aš allur innflutningur į landbśnašarafuršum (og žetta tengist aš sjįlfsögšu ESB-mįlinu, žar sem tollar į ESB-landbśnašarafuršir myndu falla nišur viš ašild) myndi ganga af ķslenskum landbśnaši daušum. Rśsta landbśnašinn, eins og sumum bęndum er tamt aš segja.

Žaš er hinsvegar svo aš ķ engu rķki sem gengiš hefur ķ ESB hefur landbśnašur lagst ķ rśst! Nżlegt dęmi um hiš gagnstęša er hiš mikla landbśnašarland, Pólland, sem gekk ķ ESB įriš 2004. Žar hefur ESB styrkt landbśnaš og eflt žį atvinnugrein ķ samvinnu viš pólsk stjórnvöld. Žar meš hefur ašild stóraukiš „fęšu- og matvęlaöryggi" Póllands og nśtķmavętt pólskan landbśnaš, gert hann samkeppnishęfari! Nefna mį ķ žessu sambandi aš śtflutningur į pólskum landbśnašarafuršum hefur stóraukist og um 70% śtflutnings fara til ESB, mest Žżskalands.

Pólskir bęndur undirbjuggu ašild mjög gaumgęfilega (settu m.a. upp nżjar stofnanir og annaš) og žegar aš sjįlfri ašildinni kom var fyrirfram įkvešiš fjįrmagn notaš til žess aš framkvęma naušsynlegar umbętur, sem bśiš var aš įkveša. Žetta stušlaši aš miklum vexti ķ landbśnaši Póllands. Žessu er algerlega fariš į hinn veginn hér į Ķslandi og mikil andstaša viš žetta mešal bęnda. Žaš hlżtur aš teljast athyglisvert og vekur upp žį spurningu hvort ķslenskir bęndur séu į móti umbótum?

Um mišja sķšustu öld starfaši um žrišjungur vinnandi fólks viš landbśnaš į Ķslandi. Nś er hlutfalliš komiš nišur i 2,5% (tölur frį 2008). Allt žetta įn aškomu ESB! Og „fęšu- og matvęlaöryggiš" er óskert, hér hefur enginn dįiš śr hungri, sem betur fer!

Į sama tķma hefur žeim sem vinna viš višskipti og žjónustu fjölgaš śr rśmum 30% ķ rśm 70%. Skżringanna er sennilega aš leita ķ aukinni alžjóšavęšingu, ekki sķst auknum samskiptum Ķslands og Evrópu į undanförnum įratugum, mešal annars EES-samningnum. Hann heldur okkur hinsvegar fyrir utan alla įkvaršanatöku ķ mįlefnum Evrópu.

Aš vera aš hręša fólk og slį ryki ķ augu žess meš žvķ aš ala į ótta ķ sambandi viš fęšu og matvęlaöryggi er ķ raun fyrir nešan viršingu rįšherra ķ rķkisstjórn Ķslands. Žetta eru svo fįrįnleg rök og žaš er ekki fótur fyrir žeim. Žaš sér lķka hver mašur ķ gegnum žetta!

Verši hér meirihįttar hamfarir, sem valda žvķ aš allt flug og allar skipasamgöngur leggist hér af svo vikum skiptir er hęgt aš ręša ķ alvöru ógnir ķ sambandi viš fęšuöryggi, žar sem langstęrstur hluti matvęla į Ķslandi er innfluttur (frį Evrópu). Og varla veršur hęgt aš kenna ESB um nįttśruhamfarir!

Aš reisa sķfellda mśra, hindra višskipti og svo framvegis er ašferšafręši sem tilheyrši sķšustu öld, ekki žessari! Vęri ekki nęr aš Jón Bjarnason ynni aš žvķ aš efla ķslenskan landbśnaš og gera hann samkeppnishęfan?

Ķ žvķ fęlist t.d. aš skapa bęndum ešlilegt rekstrarumhverfi meš afnįmi verštryggingar, lįgum vöxtum, lįgri veršbólgu, sem og auknum ašgangi aš rannsóknum og žróun til nżsköpunar ķ landbśnaši, svo dęmi sé tekiš. Žetta fęst meš fullri ašild aš ESB.


Grikkland į stęrstan žįtt ķ eigin vanda, ekki ESB!

Grikkland er ķ fréttum žessa dagana vegna mjög alvarlegrar fjįrhagsstöšu landsins. Žaš hefur fengiš neyšarlįn frį ESB og Alžjóša gjaldeyrissjóšnum og gagnrżnendur ESB skella skuldinni į Evruna og sambandiš, segja aš žetta sé allt meira og minna ESB aš kenna. Ķ žessum litla greinarstśf veršur hinsvegar sżnt fram į žaš aš svo er ekki.

Grikkland gekk ķ Evrópubandalagiš (eins og žaš hét žį) įriš 1981,  en landiš var undir stjórn herforinga og alręšisfyrirkomulag rķkti į įrunum 1967 – 1974. Į įrunum 1946-1949 geisaši borgarastyrjöld ķ Grikklandi, žar sem tugir žśsunda létust. Landiš hefur žvķ fengiš sinn skerf af alręši og hörmungum. Meš inngöngu ķ ESB varš Grikkland hinsvegar hluti af hópi lżšręšisrķkja Evrópu, sem er viš hęfi, enda lżšręšiš grķsk uppfinning!

Grikkir tóku upp Evruna sem gjaldmišil žegar sameiginlegur gjaldmišill ESB var kynntu til sögunnar um aldamótin sķšustu. Nś eru žęr raddir sem segja aš Grikkir hafi svindlaš sig inn ķ Evruna og best vęri fyrir landiš aš geta tekiš upp gömlu drökmuna aftur.  Žaš er hinsvegar tališ vera nęstum efnahagslegt sjįlfsmorš aš gera slķkt og telur einn helsti hagfręšingur Grikklands, Yannis Stournaras aš slķkt beri aš foršast eins og heitan eldinn. Hann telur aš yfirgefi Grikkland Evruna žżši žaš aš skuldir landsmanna aukist stórkostlega og aš flestir bankar landsins verši gjaldžrota. Žetta kom fram ķ vištali ķ Sęnska dagblašinu žann 22. Mars sķšastlišinn.

En žaš eru fleiri ,,innanlandsįstęšur“ fyrir vandręšum Grikkja, ž.e.a.s. sem hafa ekkert meš ESB aš gera; žaš er nįnast hluti af menningu Grikkja aš borga ekki skatta og tališ er aš allt aš 70% af vissum starfsstéttum komist upp meš aš borga nįnast enga skatta. Skatttekjur grķska rķkisins eru žvķ allt of lįgar og sagt er aš landiš žurfi ķ raun aš taka upp nżtt skattkerfi. Žį er svört atvinnustarfsemi talin vera um einn fjórši hluti af heildarhagkerfinu. Spilling į żmsum stöšum er einnig talin hafa alvarleg įhrif į hagkerfiš. Og į spillingunni vinna Grikkir einungis sjįlfir, meš višeigandi stofnunum.

Almenn efnahagsleg óstjórn og sérlega rausnarlegt lķfeyriskerfi (lįtnir einstaklingar fengu lķfeyri og lķfeyrisréttindi erfšust!) eru lķka talin vera orsakavaldar. Til dęmis fjölgaši opinberum starfsmönnum um 100.000 į stjórnarįrum hęgrimannsins Kostas Karamanlis frį 2004-2009 og śtgjöld grķska rķkisins um 60%! Grķska rķkiš er stór eigandi fyrirtękja og umfangsmikill rķkisrekstur ķ landinu, hiš opinbera er um 40% af žjóšarframleišslunni.  

ESB hefur hvatt Grikki til žess aš einkavęša og t.d. hafa heyrst žęr raddir aš ESB sé aš ,,žvinga“ Grikki til einkavęšingar. Žaš skondna er aš žessar raddir koma helst frį ašilum sem hér į landi stóšu fyrir einni umfangsmestu einkavęšingu į Vesturlöndum hin sķšari įri. Žaš er ekki sama Jón eša séra Jón!

Einnig hefur veriš nefnt aš śtgjöld til hernašarmįla eru mjög hį ķ Grikklandi, eša um 4% af landsframleišslu. Žetta hlutfall er mun lęgra ķ flestum Evrópulöndum.

Allt hér aš ofan eru žęttir sem ESB hefur ekkert meš aš gera, heldur eru įkvaršanir og ašgeršir grķskra ašila, einstaklinga sem og yfirvalda.

En til žess aš hęgt sé aš nota vandręši Grikklands hér į landi ķ žeirri hugmyndafręšilegu barįttu sem snżr aš ESB-mįlinu er žęgilegt aš skella skuldinni į ESB og gera sambandiš aš ,,skśrknum“ ķ žrillernum!

ESB hefur hinsvegar lagt til mikla fjįrmuni til žess aš ašstoša Grikki og reyna aš koma ķ veg fyrir fullkomiš hrun ķ grķska hagkerfinu, meš ófyrirsjįanlegum afleišingum fyrir grķskt atvinnulķf, sem og einstaklinga. Žaš er jś nokkuš sem enginn vill. En hvort tekst aš hindra slķkt mun tķminn leiša ķ ljós.

MBL, 24.6. 2011 


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband