Pśtķn meš öll trompin

Rśssar valda stöšugum pólitķskum skjįlftum ķ Washington

putin-laughsSegja mį aš pólitķska kerfiš ķ Bandarķkjunum (les: Washington) leiki į reišiskjįlfi žessa dagana. Ekki ašeins vegna fundar Trump eldri meš forseta Rśsslands, Vladimķr Pśtķn, heldur vegna gjörša Trumps yngri.

Žaš var stórblašiš New York Times sem afhjśpaši upplżsingar um fund Trump yngri meš kvenkyns lögfręšingi frį Rśsslandi sem heitir Natalia Veselnitskaya. Af hverju öll žessi lęti śtaf honum?

Hvaša ,,skķt“ įttu?

Markmiš fundarins, sem haldinn var um mitt sķšasta įr (jśnķ 2016), var aš fį afhentan ,,skķt“ um Hillary Clinton, en žį var barįttan į milli hennar og Donald Trump eldri, um fosetaembętti USA aš nįlgast hįmark. Öllu var tjaldaš til, til žess aš grafa undin ,,crooked Hillary“ (svikulu Hillary), eins og Trump eldri hamraši stöšugt į.

Žaš er s.s. ekkert nżtt aš menn reyni aš grafa upp skķt um sķna pólitķsku andstęšinga. En žaš er kannski ekki į hverjum degi sem fulltrśar forsetaframbjóšenda, opinberir eša ekki, lįti glepjast af śtsendurum höfušandstęšingsins. Augljóslega hafa Rśssar sett upp snilldarfléttu og lagt gildru fyrir Trump og kompanķ, sem žeir hafa augljóslega ekki įttaš sig į.

Įšurnefnd Natalķa var s.s. į fundinum, sem fram fór ķ Trump-turninum (,,Kremlin“ Donalds Trumps eldri) og į honum voru Trump yngri, Paul Manafort, žį kosningastjóri Trumps og einnig er tališ aš tengdasonur Trumps og helsti rįšgjafi, Jared Kushner hafi ,,droppaš inn“.

En samkvęmt Trump yngri kom enginn skķtur um Clinton fram į fundinum, heldur žróašist fundurinn śt ķ eitthvaš snakk um ęttleišingar(!) Hversvegna ęttleišingar?

Flękjustigiš magnast

Hér flękist mįliš töluvert. Įriš 2012 setti bandarķska žingiš lög sem nefnast ,,The Magnistsky Act“. Samkvęmt žeim mį hópur rśssneskra aušmanna ekki stunda višskipti utan Rśsslands. Žeir eru ,,frystir“ į aljžóšavettvangi. Vitaš er aš margir žessara manna hafa nįin tengsl viš Kreml og Pśtķn, sem vill sjį žessi lög ,,hverfa“.

Lögin bera hinsvegar nafn lögfręšingsins Sergei Magnitsky, sem lést įriš 2009 ķ haldi rśssneskra yfirvalda og śr hverju hann lést hefur aldrei komist į hreint. Hann hafši vakiš athygli į grķšarlegri spillingu og žjófnaši į rķkisreigum ķ Rśsslandi og žar meš komist ķ ónįš yfirvalda. Hęgt er aš lesa um žetta ķ frįbęrri bók eftir Bill Browder, Eftirlżstur, sem er einskonar hryllingssaga śr heimi rśssneskra višskipta. Hér lżsir hann žessu einnig į Youtube.  Browder stjórnaši į sķnum tķma risastórum fjįrfestingasjóši (Hermitage Foundation) ķ Rśsslandi og Magnitsky sį um skattamįlin fyrir hann.

Žannig aš fundurinn ķ turni Trumps fyrir um įri sķšan, hefur aš öllum lķkindum allt annan tilgang en gefiš hefur veriš upp og hefur einnig lķklega mun lengri og dżpri tengingar. Fréttaskżrendur hafa sagt aš raunverulegi tilgangurinn meš ,,fundinum“ hafi veriš aš reyna aš hafa įhrif į Trump og co til žess aš afnema Magnitsky-lögin, kęmist hann til valda.

En ęttleišingarnar? Jś, samkvęmt rśssneskum lögum, sem sett voru ķ byrjun 2012 og eru talin vera ,,hefnd“ Pśtķns vegna Magnistky-laganna, er bandarķskum fjölskyldum ekki heimilt aš ęttleiša rśssnesk börn. Samkvęmt frétt į CNN hefur Natalķa sett upp sérstakan hóp (HRAGI), sem hefur žaš aš markmiši (aš sagt er) aš létta ęttleišingarlögunum, žį mögulega gegn žvķ aš Magnistsky-lögunum yrši aflétt. Fléttan er žvķ sś aš ķ skjóli ęttleišinga koma žvķ ķ kring aš aflétta hömlum į rśssneska aušjöfra og įhrifmenn. Skapa žannig reykmökk.

Stóru mįlin sitja į hakanum

Mįl žetta er allt hiš undarlegasta. Ķ vištali į Fox News žann 11.jślķ ķ žęttinum Hannity, sagšist Trump yngri aš hann hefši kannski gert žetta öšruvķsi ķ dag. Hann sagši aš ekkert hefši komiš śt śr žessum fundi og žetta hefšu veriš ,,20 mķnśtur til einskis“. Kannski var žaš einmitt tilgangurinn hjį hini rśssnsesku Natalķu. Aš gefa ekki upp neitt, en komast inn ķ hjarta Trump-veldisins og žar meš skaffa Rśssum spil į hendi. Žvķ žaš veršur aš segjast eins og er aš Rśssar hafa į undanförnum mįnušum leikiš sér aš Bandarķkjamönnum, meš öllu žvķ sem kallaš er ,,hakkiš“ og meintri innblöndun Rśssa ķ forsetakosningarnar ķ Bandarķkunum. Bandarķskir fjölmišlar hafa var talaš um annaš ķ marga mįnuši! Į mešan sitja stóru mįlin į hakanum, eins og t.d. heilbrigšismįlin, skattamįl, innvišir og fleira.

Žaš mį ķ raun segja aš bandarķska stjórnkerfiš sé hįlf lamaš vegna ašgerša Rśssa, sem veršur aš segja žeim til hróss, hafa veriš ótrślega snjallar. Žar kemur kannski reynsla ,,hęsta hanans“ śr KGB sér aš góšu. En hvernig gįtu Trump-lišar veriš svona hrikalega barnalegir? Jś, eins og Trump yngri sagši į Fow; ...,,svona gengur žetta fyrir sig ķ bissness.“ Žeir voru sem sagt bara aš beita sömu nįlgun į hlutina og žeir gera ķ višskiptum til žess aš fį ,,skķt“ til aš klķna į Clinton. Žį vitum viš hvernig žau višksipti ganga fyrir sig. Svo segjast žessir kallar vera nżgręšingar ķ pólitķk. En er žetta ekki sama ašferšin og žar?

Rśssabangsinn bara hress

Og fundur Pśtķns og Trumps, hver vann hann? Jś, Pśtķn, ekki nokkur spurning. Ķ fyrsta lagi gaf hann sér 2.5 klst ķ fundinn og hann slapp mjög vel undan spurningum Trumps um mögulega innblöndun Rśssa ķ forsetakosningarnar ķ fyrra. Trump spurši Pśtķn aš sögn tvisvar um innblöndun, en Pśtķn sagši bara nei ķ bęši skiptin. Og žar viš sat.

Stašan er einfaldlega žessi: Pśtķn hefur öll tromp į hendi, en Trump, ,,hinn mikli samningamašur“, engin. Ekki eitt einasta! Rśssneski björninn er žvķ bara hress žessa dagana og glottir viš tönn.

Höfundur er stjórnmįlafręšingur og MA ķ stjórnmįlum A-Evrópu.

Greinin birtist fyrst ķ Kjarnanum (13.7.2017)


Aušvitaš į fundurinn aš vera opinn!

Ef af žessum fundi veršur, žį į hann aš sjįlfsögšu aš vera opinn. Ķsland er vestręnt lżšręšisrķki, žar sem prinsippiš (afsakiš slettuna) um gagnsęi į aš rįša. Og fyrst Ólafur žarf aš tjį sig, žį hljóta žaš aš vera hlutir sem žola dagsbirtuna.


mbl.is Fundur meš Ólafi gęti veriš opinn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Noršurljósarannsóknir Kķna į Noršurlandi?

Hvernig hafa žessar Noršurljósarannsóknir Kķna? į Noršurlandi gengiš?

 


mbl.is Illugi heldur til Kķna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Einn af mörgum bröndurum

"Žvķ hafi stefn­an veriš skżr frį fyrsta degi rķk­is­stjórn­ar­inn­ar og seg­ir hann tķma hafa veriš kom­inn til aš skżra žaš fyr­ir Evr­ópu­sam­band­inu."

Žetta śr frétt MBL er ašeins einn af fjölmörgum bröndurum žessa mįls, sem žó er grafalvarlegt og ķ raun atlaga aš lżšręšinu ķ landinu.

Heldur GBS aš žeir ķ Brussel hafi veriš bśnir aš gleyma žessu? Į mašur aš trśa žvķ? Aš žeir hafi bara ekkert fylgst meš žvķ sem hefur veriš aš gerast į Ķslandi?

Og ALDREI hef ég oršiš vitni aš öšrum eins SVIKUM į kosningaloforšum sķšan ég fór aš fylgast meš stjórnmįlum og žaš nęr meira aš segja śt fyrir landsteinana! Loforšiš um žjóšaratkvęši var bara śt ķ loftiš! Žetta er svo sviviršilegt og sišlaust aš mašur varla trśir žvķ.Žetta fólk sem lofaši žessu fyrir kosningar ętti aš skammast sķn.


mbl.is „Ekkert valdarįn įtti sér staš“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vanhęf rķkisstjórn!

Hér birtist dęmalaus hroki og yfirgangur rķkisstjórnarinnar. Hśn telur sig vita hvaš sé best fyrir Ķslendinga. Minni į aš ķ könnun fyrr rśmu įri vildu um 37% landsmanna ganga ķ Evrópusambandiš, ĮN ŽESS AŠ SAMNINGUR LĘGI FYRIR.

SDG segir aš nś sé kominn tķmi til samvinnu viš ESB į nżjum forsendum. Hvaša forsendum?

Į ESB kannski aš bišja um ašild aš Ķslandi? Žaš er kannski ķ takt viš žann hroka og yfirlęti sem einkennir nśverandi stjórnvöl, sem hafa lofaš öllu fögru, en svikiš jafnharšan. Vanhęf rķkisstjórn!


mbl.is Besta hugsanlega nišurstašan
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hreinręktašir einręšistilburšir

Nś hefur skósveinn hatursmanna ESB (Vigdķs Hauksdóttir, Jón Bjarnason, Styrmir Gunnarsson, Hjörleifur Guttormsson, Davķš Oddsson og fleiri įlķkra), utanrķkisrįšherra Ķslands Gunnar Bragi Sveinsson, sżnt sitt rétta andlit og sinnt sķnu EINA hlutverki sem rįšherra og žaš af algerum heigulshętti.Žetta er til hįborinnar skammar. Žetta er ķ raun allsherjar įrįs į lżšręšiš ķ landinu og ekkert annaš en hreinręktašir einręšistilburšir.


mbl.is „Ekki kśvending į utanrķkisstefnu“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Minni framlög til hernašarmįla

Grikkir geta skoriš meira nišur til hernašarmįla. Žeir eru meš 2.5% af VLF ķ hernašarmįl įriš 2012, į mešan t.d. Spįnn er meš 0.85%. Grikkir eyša hlutfallslega meira til hernašarmįla en Kķna!

"Greece is the largest importer of conventional weapons in Europe and its military spending is the highest in the European Union (relative to G.D.P)." Heimild: Wikipedia. 


mbl.is Grikkir geta ekki meira
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Veršum aš bregšast viš breytingum į noršurslóšum

Séu oršin „Kķnverjar“ og „Gręnland“ slegin inn ķ hina margfręgu leitarvél Google koma upp fyrirsagnir į borš viš „Kķnverjar seilast til įhrifa į Gręnlandi,“ „Kķnverjar meš augastaš į Gręnlandi“ eša „Kķnverjar vilja hraša nįmuvinnslu sinni į Gręnlandi.“  Ķ frétt um hiš sķšastnefnda segir: „Fjölmenn kķnversk sendinefnd meš aušlindarįšherra landsins ķ broddi fylkingar er nś stödd į Gręnlandi. Žar ręša Kķnverjarnir viš gręnlenska rįšamenn um starfsemi kķnverskra nįmufyrirtękja ķ landinu en žeir vilja hraša framkvęmdum viš żmis nįmuverkefni.

Fimm kķnversk nįmufyrirtęki hafa sótt um vinnsluleyfi į Gręnlandi en žar ętla žau m.a. aš vinna jįrn, gull, blż, kopar og sjaldgęfa jaršmįlma.

Ekki eru allir Gręnlendingar hrifnir af Kķnverjunum og žannig hefur dregist verulega aš eitt af nįmufyrirtękjunum hefjist handa viš stęrstu jįrnnįmu sem fundist hefur į Gręnlandi.“ (FRBL/Vķsir.is, 27.aprķl 2012).

En hvers vegna eru Kķnverjar komnir alla leišina til Gręnlands? Jś, hin grķšarstóra kķnverska efnhagsmaskķna žarf hrįefni og žaš er nįnast sama hvar žau er aš finna, Kķnverjar sękja žau, hvert į land sem er. Sama hvort um er aš ręša Angóla eša Gręnland.

Sķšan žarf aš flytja allt heila klabbiš og žar kemur Atlanshafiš og Noršurslóšir til sögunnar. Svęšiš noršur af Ķslandi er aš verša „heit kartafla“ ķ strategķskum skilningi. Meš opnun siglingaleiša ķ gegnum Noršurpólinn mun hafsvęšiš ķ kringum Ķsland gerbreyta um „karakter“ ef žannig mį aš orši komast. Siglingar munu aš öllum lķkindum stóraukast, stór og grķšarlega öflug skip munu fara žar ķ gegn į leiš frį Evrópu til Asķu og öfugt, aš ógleymdum Bandarķkjunum.

Ķ skżrslu sem utanrķkismįlaskrifstofa ESB gaf śt ķ lok jśni į žessu įri segir aš ķ kringum įriš 2050 verši opiš ķ gegnum noršurskautiš, aš minnsta kosti aš sumri til. Žar kemur einnig fram aš įrin 2005-2010 hafi veriš žau fimm heitustu į žessu svęši.

Greinilegt er aš innan ESB taka menn žessi mįl mjög alvarlega og ķ skżrslunni segir aš um sé aš ręša grķšarlega viškvęmt svęši, žar sem bśi um fjórar milljónir manna, žar af svokallašir frumbyggjastofnar.

Ķ skżrslunni segir einnig aš ESB hafi breytt forgangsröšun vegna žessara mįla, til aš mešal annars takast į viš įskoranir į sviši umhverfisbreytinga, orkumįla, fęšuöryggis og lżšfręšilegra breytinga. Stušla į aš auknum rannsóknum til žess aš afla upplżsinga, svo hęgt verši aš vanda įkvaršanatöku.

En hvaš meš Ķsland? Hvernig er Ķsland ķ stakk bśiš til aš takast į viš įskoranir, sem eru e.t.v. nokkra įratugi fram ķ tķmann? Ef viš leyfum okkur aš hugsa nokkra įratugi fram ķ tķmann (eins og sagt er aš Kķnverjar geri!) eru žį til einhverjar hugmyndir um žaš, jafnvel įętlanir, hvernig žessi 320.000 manna žjóš (įriš 2012) ętlar aš taka į žessu stóra verkefni?

Alžingi Ķslendinga samžykkti ķ mars ķ fyrra žingįlyktun um „stefnu Ķslands ķ mįlefnum noršurslóša.“

Ķ henni er rętt um aš efla og styrkja Noršurskautsrįšiš, tryggja stöšu Ķslands sem strandrķkis, aš efla skilning į hugtakinu „noršurslóšir,“ byggja į hafréttarsįttmįlum Sameinušu žjóšanna, styrkja samstarf viš Gręnland og Fęreyjar (er Kķna inni ķ žvķ žį?), styšja réttindi frumbyggja, vinna gegn loftslagsbreytingum, gęta öryggishagsmuna, aš auka žekkingu og innlent samrįš um mįlefni noršurslóša og svo framvegis.

Žaš er gott aš Ķsland sé bśiš aš mynda sér stefnu. Žó hśn sé ekki nema 12 atriši. Mjór er margs vķsir, segir jś mįltękiš.

En žaš sem er vert aš velta fyrir sér, er žaš hvort landiš hafi efnhagslega burši til žess aš framkvęma og innleiša žessa stefnu?

Vęri e.t.v. betra aš sękjast eftir auknu samstarfi viš ESB į žessu sviši og žannig verša ašili aš öflugasta starfi į žessu sviši į heimsvķsu? ESB er öflugasti ašilinn į heimsvķsu, sem berst gegn loftslagsbreytingum. Žęr eru višurkenndar sem stašreynd žar į bę, en ekki dregnar ķ efa, eins og t.d. af įhrifmiklum mönnum ķ Bandarķkjunum.

Ķ skżrslunni sem vitnaš er ķ hér aš fram segir aš ESB sé reišubśiš aš auka samstarf viš žį ašila sem mįliš snertir.

Fari svo aš Ķsland verši ašili aš ESB, er hér aš mķnu mati komiš eitt svišiš, žar sem Ķsland gęti leikiš lykilhlutverk ķ framtķšinni. Ķ góšu samstarfi viš ašrar žjóšir sem mįliš snertir. Hitt er sjįvarśtvegur,  verndun og skynsamleg nżting fiskistofna. Um žaš veršur ekki rętt frekar ķ žessari grein.

Hvort tveggja eru žetta hinsvegar atriši sem skipta eyjuna śti ķ mišju Atlantshafi grķšarlegu mįli. Breytingarnar eru aš gerast og viš veršum aš bregšast viš žeim. Of seint ķ rassinn gripiš, veršur einfaldlega of seint ķ rassinn gripiš! Lįtum žaš ekki henda okkur. Hugsum langt fram ķ tķmann, aš hętti Kķnverja.

Birt į www.jaisland.is og www.evropa.blog.is

 


Var Jón Siguršsson jafnašarmašur? (grein ķ MBL)

Ķ lok jśnķ skrifaši Hannes Hólmsteinn Gissurarson stutta grein hér ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni Jón Siguršsson var frjįlshyggjumašur. Jón hefur veriš töluvert ķ umręšunni, enda ekki langt sķšan haldiš var upp į 200 įra afmęli hans, en hann fęddist  jś žann 17. jśnķ įriš 1811 į Hrafnseyri viš Arnarfjörš.

Ķ lok greinar sinnar, sem fjallar um stjórnmįlaskošanir Jóns Siguršssonar bišur Hannes um athugasemdir og leišréttingar. Žessi grein er örlķtil tilraun til žess, žó seint sé!

Hannes Hólmsteinn fullyršir ķ grein sinni aš Jón Siguršsson hafi veriš frjįlshyggjumašur žegar hann segir: „Hver var stjórnmįlaskošun Jóns? Žvķ er fljótsvaraš. Hann var frjįlshyggjumašur.“

Žaš hlżtur aš vera kitlandi og įkvešin freisting fyrir helsta hugmyndafręšing og postula frjįlshyggjunnar į Ķslandi aš setja sjįlfstęšishetjuna inn ķ žaš box sem kallast frjįlshyggja, aš koma Jóni ķ ,,sinn flokk.“ Og afgreiša žar meš mįliš. En er žaš rétt eša réttlętanleg flokkun og er mįliš žar meš afgreitt? Aš öllum lķkindum ekki.

Ķ tilefni af afmęli Jóns Siguršssonar hafa komiš śt bękur og veriš ritašar greinar um hann, ęvi og störf. Sem er vel. Hver žjóš veršur aš žekkja žį menn sem skapa sögu hennar. Mešal žeirra rita sem kom śt var Jón Siguršsson – Hugsjónir og stefnumįl, sem Hiš ķslenska bókmenntafélag gaf śt. Ķ henni er kafli eftir Loft Guttormsson um hugmyndir og stefnu Jóns varšandi menntamįl. Loftur bendir į aš hugmyndir Jóns megi rekja til frjįlslyndisstefnunnar (ekki sama og frjįlshyggja!) og Upplżsingarinnar ķ Evrópu į 17.öld.

En hverjar voru hugmyndir Jóns ķ sambandi viš menntun? Jś, samkvęmt grein Lofts taldi Jón aš menntakerfiš ętti aš vera opiš öllum: ,,Skólinn įtti ekki ašeins aš mennta embęttismenn heldur og bęndur, sjómenn og verlsunarmenn.“  Ķ textum Jóns mį einnig sjį aš hann telur aš landsstjórnin, žaš sem viš myndum kannski kalla rķkisvald ķ dag, hefur įkvešnu hlutverki aš gegna ķ sambandi viš menntun. Žaš er ķ sjįlfu sér andstętt hugmyndum frjįlshyggjumanna um rķkisvald. Frjįlshyggjan ašyllist nefnilega žaš sem kallaš hefur veriš ,,lįgmarksrķki“ og eitt helsta hlutverk rķkisvaldins samkvęmt kennningum  frjįlshyggjunar er fyrst og fremst aš sjį um landvarnir.

Jón Siguršsson vildi aš öllum stęšu opnar dyr til menntunnar og žaš er ķ raun sjónarmiš sem jafnašarstefnan hefur haldiš mjög į lofti. En sķšan sagši Jón ...,,aš sérhverjum stęši vegur opinn til aš nema žaš sem honum vęri best lagiš; og žetta veršur bęši hęgast og affarabest meš žvķ aš stofna skóla handa hinum ungu mönnum.“  En varla getur žaš talist frjįlshyggja aš hver og einn fįi aš velja žaš sem honum žóknast. Žaš heitir einfaldlega einstaklingsfrelsi. Hér mį tślka orš Jóns sem svo aš landsstjórnin ętti aš stofna skólana.

Aš vķsu ber aš taka žaš fram aš nśtķma jafnašarstefna veršur til mun seinna en žetta er skrifaš, en textar žeir sem Loftur notar eru frį 1842 og 1849. Žegar Jón skrifar žetta, er hnsvegar einn helsti frumkvöšull frjįlshyggjunnar, Herbert Spencer, enn į lķfi. Ekki er mér kunnugt um aš Jón Siguršsson hafi lesiš verk hans, en žaš mį žó vera.

Hinsvegar sżnir žetta aš mķnu mati aš žaš er ekki boršleggjandi aš setja Jón Siguršsson ķ box sem kallast frjįlshyggja, žaš mį jafnvel kalla žaš einföldun. Hugmyndir Jóns voru į mörgum svišum og žvķ margvķslegar, t.d. er žaš algengur misskilningu aš Jón hafi viljaš alger slit viš Danmörku į sķnum tķma. Heldur vildi hann jafna stöšu Ķslands ķ sambandi rķkjanna, aš žau stęšu jafnfętis  og hefšu jöfn réttindi. Hann gerši sér kannski grein fyrir žvķ aš algert rof ķ samskiptum Ķslendinga og Dana, myndi ef til vill hafa alvarlegar afleišingar ķ för meš sér fyrir landiš. Sannur frjįlshyggjumašur hefši ef til vill krafist algerra sambandsslita og algers frelsis til handa Ķslendingum.

En hvort Jón Siguršsson var frjįlshyggjumašur eša eitthvaš annaš, jafnvel jafnašarmašur, skiptir žó kannski ekki öllu mįli. Merkimišar eru ekki žaš mikilvęgasta ķ sambandi viš Jón Siguršsson. Žaš merkilegasta er framlag hans til žróunar landsins og stjórnmįla žess. Sem er ótvķrętt.

Birtist ķ MBL 8. įgśst 2012.

 


Samhengi hlutanna

Fyrir skömmu greiddi Vinnslustöšin ķ Vestmannaeyjum arš til hluthafa sinna. Upphęšin: 850 milljónir króna. Frį įrinu 2007 hefur žetta EINA śtgeršarfyrirtęki greitt hluthöfum sķnum um 2,8 milljarša ķ arš, samkvęmt samantekt sem DV birti. Tvö žśsund og įtta hundruš milljónir króna! Fyrir Ķslending meš mešallaun, um 325.000 į mįnuši, tęki žaš um 217 įr aš vinna fyrir žessari nżjustu aršgreišslu. Vinnslustöšin er eitt žeirra fyrirtękja hér į landi sem sękir arš sinn ķ sameiginlega aušlind žjóšarinnar, fiskinn ķ sjónum.

En žaš samhengi sem mig langar til žess aš setja žessa EINU aršgreišslu ķ er umsókn Ķslands aš ESB. Hśn er nefnilega talin kosta įlķka upphęš og žessi aršgreišsla Vinnslustöšvarinnar fyrir įriš 2011, eša um 950 milljónir króna. Samkvęmt įętlun utanrķkisrįšuneytisins.

Andstęšingar ašildar kvarta og kveina yfir žvķ hvaš žetta sé ofbošslega dżrt ferli og aš landiš hafi ekki efni į žvķ. Sumir fara meš fullkomiš fleipur og tala um milljarša!

En žaš er augljóst mįl aš bara eitt ķslenskt śtgeršarfyrirtęki gęti borgaš śr eigin vasa fjölmargar ašildarumsóknir aš ESB, og įn žess aš žaš kęmi nišur į rekstri fyrirtękisins! Til dęmis Vinnslustöšin.

Verši af ašild Ķslands aš ESB er nįnast boršleggjandi aš kostnašur ķslensks atvinnulķfs og almennra borgara mun lękka, ķ formi lęgri vaxta. Vextir į Ķslandi hafa til fjölda įra veriš tvöfalt hęrri į viš Evrópu. Ķ žvķ samhengi er rętt um tugi milljarša króna įrlega, sem myndu vęntanlega sparast. Vinnslustöšin ķ Eyjum myndi lķka gręša į žvķ!

Eins og alkunna er, žį eru śtvegsmenn Ķslands nęr alfariš į móti ašild Ķslands aš ESB, m.a. vegna ótta žeirra viš aš aušlindin verši tekin af Ķslendingum (žeim?), en žaš er hręšsluįróšur sem stenst ekki skošun. Til aš koma žessu sjónarmiši į framfęri keyptu śtgeršarmenn fjölmišilinn Morgunblašiš. Varla lķšur sś vika aš ekki sé hamraš į žvķ ķ blašinu hvaš ESB sé nś slęmt og hręšilegt.

Mörg śtgeršarfélög gera hins vegar upp įrsreikninga sķna upp ķ evrum (stöšug og alžjóšleg mynt) og sum žeirra hafa jafnvel stungiš upp į žvķ aš taka einhliša upp evru. Svona er nś margt skrżtiš ķ henni veröld.

FRBL, 11.7.2012


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband